Pokalbis prie mezginio

Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydama, kad apie 85 proc. mano sekėjų socialinėje medijoje yra moterys. Verpimas, mezgimas, nėrimas vąšeliu – vis dar kur kas labiau „moteriški“ reikalai. Tad su kovo 8-tąja, Tarptautine moterų solidarumo diena, sveikinu šiuo tekstu – interviu su moterimi, mama, mezgėja – Kristina.

Šio pokalbio herojė – Kristina, megzti išmoko dar būdama pradinėje mokykloje, o prisiminė studijuodama mados dizainą ir stilių. Nepaisant to, šimtu procentų į mezgimą įsitraukė tik 2015 metais, gyvendama Škotijoje. Artimiausi jos planai – paviešinti jau ir savo kurtas mezgimo schemas, kurias kol kas brandina užrašų knygelėje ir galvoje.

Taigi… Kodėl Škotija?

– Ten labai išsaugotos mezgimo tradicijos ir šis amatas labai vertinamas, – sako Kristina.

Ir kokios škotų mezgimo tradicijos labiausiai įkvėpė ar sužavėjo?

– Labiausiai sužavėjo ne pačios tradicijos, o būtent požiūris į kūryba užsiimančius žmones. Ten jei žmogus nusprendžia užsiimti kūryba, amatais, šiuo atveju – mezgimu, palaikymas netik iš artimųjų, bet ir iš visuomenės, būna labai didelis. Ar žmogui pavyks savo mylimą hobį paversti kažkuo daugiau – tik darbo ir pastangų reikalas. Nes visus pradedančiuosius sutinka labai pozityviai.

Aišku dar vienas labai sužavėjęs dalykas tai išlikusi avių auginimo ir naturalios vilnos tradicija. Ten kur bevažiuosi ganosi avys ir vilnos apdirbimo fabrikėlių yra vos ne kiekvienam mieste.

Galbūt ten gyvenant teko pabūti mezgimo ar kitokių rankdarbių bendruomenės dalimi?

– Ten teko lankytis Edinburgo siūlų festivalyje, kas mane taip pat labai įkvėpė užsiimti mezgimu. Nes vykdama ten galvojau kad tai bus tiesiog paprasta mugė kurioje galima įsigyti siūlų. Bet kai atvykus reikėjo pastovėti milžiniškoje eilėje žmonių iš viso pasaulio, vien tam. kad nusipirkčiau bilietus… Supratau, kad tai kur kas daugiau nei paprasta mugė.

Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje
Kristinos įspūdžiai iš siūlų festivalio Škotijoje

Kaip manai, kaip skiriasi požiūris į mezgimą Lietuvoje? Ar čia amatininkai sulaukia mažiau palaikymo?

– Na bent mano aplinkoje tikrai daug mažiau palaikymo. Manau jei žmogus kilęs iš šeimos kur amatai vertinami, jais užsiima daugiau šeimos narių – tuomet daug paprasčiau, bet jei tavo šeima labiau vertina darbą nuo aštuonių iki penkių, tai visi amatai ir kūrybinės veiklos yra nesuprantamas dalykas.

Vis dar labai dažnas mano kad mezga tik močiutės ir tik kojines. Ir tai kad mezga tik tie kurie neturi pinigų nusipirkti kažko parduotuvėje…

Labai tikiu kad viskas pasikeis aišku su laiku ir netaip greitai kaip norėtųsi.. Tikiu, kad ir Lietuvoje galėtų atsirasti toks festivalis, kaip Edinburge, tai yra viena iš mano su mezgimu susijusių svajonių.

Bet ar verta šiais laikais išvis mokytis megzti? Juk dauguma žmonių yra kaip niekad užsiėmę, niekam neturi laiko. Juolab kam pirkti brangius siūlus, mezgimo schemas ir keletą savaičių praleisti su virbalais rankose, jeigu parduotuvės pilnos madingų, naujų megztinių, už santykinai nedidelę sumą. Greita, pigi mada.

-Verta, nes kaip žinia greitoji mada nėra draugiška aplinkai ir tuo pačiu žmonėms, kurie užsiima jos gamyba. Taip pat šiuo metu populiarėjan „low waste“ (angl. atliekų mažinimo) ir panašioms idėjoms greitoji mada nebetenka prasmės ir populiarumo, žmonės vis labiau nori žinoti kaip buvo pagamintas rūbas, iš kokių medžiagų ir pan. O būtent mezgimas, bent jau mano manymu, yra daug draugiškesnis aplinkai. Aišku yra ir išimčių.

Tikiuosi, kad rankų darbas kaip tik dabar kyla iš nepopuliarumo stadijos.

Kokią vietą mezgimas užima tavo gyvenime? Ar dabar, prasidedant pavasariui, dedi į šalį vilnonius siūlus ir imiesi kažko vasariško?

-Šeima ir mezgimas yra mano pagrindinė veikla. Kolkas mezgimas man nėra sezoniškas, bet žinau kad persikrausčius gyventi į nuosavą namą atsiras dar viena vasariška veikla -daržas. Kolkas ir vasarą mezgu daug, jei labai karšta – stengiuosi megzti iš lino, medvilnės bet tikrai neatsisakau ir šiltesnių mezginių.

O iš ko labiausiai patinka megzti ir kodėl?

– Šiuo metu labiausiai patinka natūralūs siūlai, nors buvo laikas kai labai patiko „superwash“ siūlai. Juos galima skalbti skalbimo mašinoje, tai turbūt didžiausias privalumas kuris patinka žmonėms, kurie nori vilnonių gaminių, bet nemėgsta jų skalbti rankomis. Bet yra ir didelis minusas – kad vilnonius siūlus padarytų „superwash“, juos padengia plastiko sluoksniu, o tokiam procesui reikia netik daug pastangų bet ir cheminių medžiagų. Todėl dabar tokio tipo siūlus perku nebent dėvėtų daiktų parduotuvėse.

Kas labiausiai įkvepia užsiimant šiuo amatu?

-Kūrybinė laisvė. Kadangi studijavau madą, kur siuvant kokį gaminį, padarius klaidą dažnai tenka pradėti iš naujo, bet mezgime galima tiesiog išardytu ir megzti toliau.

Ką labiausiai patinka megzti?

-Paprastas kojines, kad ir kaip banaliai skambėtų. Bet man patinka megzti kojines iš siūlų likučių tuomet jos gaunasi skirtingos spalvotos ir visai nenuobodžios.